Nepamiršk savųjų protėvių!
 

 

England Russia Lithuania Poland
????????? ???? - ??????? ????????
E-mail  
? ????? ????????
????? ???????? ??????
Manau, kad protėviai
laukia to momento, kai mes
juos prisiminsime ir tada
jie atsidėkos mums savo
globa.

Gurčin Igor Ivanovič.
Novocherkassk. Rusija.



Nuo neatmenamų laikų žmonės teikė didelę reikšmę, saugodami atmintyje išėjusias kartas bei protėvių vardus. Domėjimasis savo kilme, savo šeima visuomet buvo natūralus dalykas. Pagarba protėvių priesakams, jų atminties pagerbimas vystėsi šimtmečiais, todėl mūsų tautos šeimos buitis išsiskyrė stipriomis tradicijomis. Kiekvieną laimingą šeimą sutvirtina trys bendravimo lygiai: dvasinis bendravimas, tarpusavio darnių santykių buvimas bei geros ekonominės sąlygos. Tačiau šeimoje pirmenybė teikiama dvasiniam bendravimui, kuris ir yra sėkmės laidas viskam.

Iš kartos į kartą buvo perduodamos šeimos istorijos, prisiminimai apie tolimus protėvius. Bažnytinėse knygose dažnai buvo išaugojama keli šimtai giminaičių vardų, kurie gyveno prieš 100-150 metų. Ir tai nepriklausė nuo turtingumo lygio, netgi priešingai.

Moralinis žmonių nuosmukis atsiranda nuo pagarbos praradimo protėviams bei jų darbams ir pasiekimams. Per ateizmo metus buvo sunaikintas dvasinis valstybės pamatas. Kartu sunaikinta ir atmintis apie protėvius. Moraliniai ir ideologiniai prieštaravimai tarp tėvų ir vaikų nuėjo į pirmą vietą. Į giminingus ryšius imta žiūrėti kaip į visai paprastą mechaninį dalyką. Suskaldžius ir išardžius šeimos esmę, buvo prarastas ir giminės kraujo ryšys. Ar įmanoma pažadinti giminystės jausmus? Kaip atgaivinti susidomėjimą savo kilme, šaknimis, savo šeimos ir šalies istorija? Ar aktualu tai dabartiniu metu? Kada ir nuo ko pradėti šį darbą?

Šie klausimai yra ypač aktualūs Rusijoje. Atsakymų paieškai, 2006 m. vasarą buvo surengta 2-ji Rusijos genealogijos paroda. Ji įvyko Briansko apskrities krašto muziejuje. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas vaikams. Iki Briansko parodos atidarymo buvo surengtas konkursas tema: "Didžiuojuosi savomis šaknimis", kuris buvo skirtas moksleiviams ir studentams. Tarp jaunųjų konkurso dalyvių darbų buvo tiek kilmingųjų, tiek valstiečių šeimų genealoginių medžių.

Po 1917 m. revoliucijos, istorijos vadovėliuose buvo tikslingai pakeistas ir iškreiptas turinys. Mokyklai buvo pateikta užduotis: pagrįsti būtinybę bolševikų suorganizuotam perversmui. Pirmasis uždavinys kodėl reikėjo nuversti carą, o po to ir Laikinąja vyriausybę. Jaunoji karta turėjo nesididžiuoti savo protėviais, o priešingai, parodyti protėvių siekius ir gyvybinius interesus kaip nereikšmingus. Šeima, šeimos tradicijos iš tikrųjų tada buvo sunaikintos. Žinoma, kad buvo sumenkinti ir giminystės ryšiai. Taip buvo sunaikintas šeimos pagrindas, kuris rėmėsi į tradicijas ir į istoriją. Išsižadant senojo pasaulio, buvo išsižadėta ir nuo tėvų, ir nuo senelių priesakų.

Prisiminkime mūsų tautų ikirevoliucinę istoriją, kurios gyveno tuometinėje Vakarų Rusijos dalyje (tai yra: Baltarusijoje, Ukrainoje, Lietuvoje ir Lenkijoje). Šiame laikotarpyje buvo nuolatiniai pokyčiai tarp vietinės ir užsieninės valdžios, pirmenybė vienai ar kitai kalbai ir teisei. Nepaisant to, moralės ir šeimos santykiai liko nepakitę. Šios savybės išliko dėl to, kad šeimoje dvasinis ryšys buvo ugdomas nuo pat vaikystės. Patirtis rodo, kad amoraliai išauklėtas vaikas netaps doru žmogumi. Atgal grįžti beveik neįmanoma. Rusijoje neseniai pasirodė naujas filmas pagal B. Strugatskio apysaką "Laukinės gulbės". Tėvui nepasisekė grąžinti dukros į savąjį pasaulį, nes ji vaikystėje buvo išauklėta elitinėje įstaigoje.

Kas šeimoje yra atsakingas už vaiko auklėjimą? Sprendžiant iš fizinio kontakto - motina. Sprendžiant iš psichologinio kontakto - tėvas. Visa tai labai gerai parodo žinomo Baltarusijos mokslininko A. Chinevič darbai. Pacituosiu jo pastraipą:

"Kai žmogus pamato stebuklą, sukurtą žmogaus rankomis, ką tada jis sako? Jis netyčia sako: "O Tėve!". Jis prisimena tėvą, nes vyrai visada buvo kūrėjai. Jie kūrė stebuklus savo tėvynėje. Įsidėmėkite: visi jie dirbo iš visos širdies, o savo darbo vaisius, jie perduodavo savo palikuonims".

Mes visi žinome, kad Kaukazo tautos nepalieka nelaimėje savo artimųjų. Štai ką A. Chinevič parašė šia tema: "Bet pastebėkite, kas yra gero Kaukazo tautose? Mokėjimas gyventi šeimos tradicija ir šeimos įstatymais. Nesvarbu, kokie yra valstybės įstatymai. Jiems šeimos tradicijos ir papročiai yra svarbesni už bet kokius įstatymus. Šeimos vyriausiojo žodis - yra įstatymas. Tačiau šeimos vyriausiasis niekada nenorės pakenkti arba trokšti mirties savo artimiesiems. Ta pati tradicija visada buvo ir tarp slavų ir tarp arijų."

Aš kreipiuosi į mūsų svetaines lankytojus štai dėl ko. Man 77 metai. Mano protėviai kilę iš kaimo Kurenec, Vileikos rajono, dabartinės Baltarusijos. Taip jau atsitiko, kad apie savo protėvius, aš sužinojau iš savo dėdės netrukus prieš jo mirtį. Jis pasakė apie mūsų bajorišką kilmę. Prieš tai mūsų kilmė buvo slepiama, kad nebūtų sugadinta proletariška biografija. Prie M. Gorbačiovo, kai dar buvo Sovietų Sąjunga, aš atvažiavau į Lietuvos istorinius archyvus, ir radau Gurčinų šeimos geneologinį medį, kurį 1837 m. kūrė mano proprosenelis Fadėjus. Medyje suvesti visi Gurčinai, pradedant maždaug nuo 1600 metų. Aš pagalvojau, kad tai proprosenelio priesakas man po 150 metų patikslinti šį medį. Šio priesako rezultatas buvo svetainės tinklalapio Gurčinų giminė kūrimas http://gurchiny.narod.ru.

Giminės pagrindas tebegyvena savo istorinėje tėvynėje - šiandieninėje Lietuvoje. Buvo nustatyta, kad tarp Gurčinų bendrapavardžių nėra. Kaip bebūtų liūdna, tačiau didžioji dalis informacijos apie Gurčinus Lietuvoje, buvo gauta dar sovietmečiu. Aš tikėjausi, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas atgaivins susidomėjimą atkuriant giminystės saitus. Pasižiūrėjus į Gurčinų genealoginį medį, matome, kad dar daug šakų yra tuščių, neturinčių tęsinio. Beveik visiems Gurčinams, esantiems Lietuvos telefono ir pašto žinynuose buvo išsiųsti laiškais pasiūlymai prisijungti prie medžio atjauninimo. Mūsų dar laukia didelis darbas verčiant tinklapio informaciją iš rusų kalbos į lietuvių ir lenkų kalbas.

Pagal gyventojų surašymo duomenis ir telefonų knygas, daugiausiai Gurčinų gyvena Lydos rajone, Baltarusijoje. Labiausiai tikėjomės rasti giminingą ryšį tarp Gurčinų, prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Bandymai susisiekti su Gurčinais Lydos rajone buvo nesėkmingi, nes atsiliepė tik trys žmonės, bet jie nieko nežinojo apie savo protėvius, ir juo labiau apie jų "bajorišką" kilmę. Ir visa tai yra maždaug 100 km nuo jų istorinės tėvynės sienų. Kas panaikino lydiečiams istoriškai tradicinę pagarbą protėviams? Galimos priežastys glūdi sovietų santvarkoje. Mes neklausiam "Kas kaltas?", bet klausiam - "Ką daryti?". Tautų istorija rodo, kad reikia taisyti padėtį. Tai pareikalaus daug darbo ir išsilavinimo. Būtina bendrauti su bibliotekomis ir archyvais. Vienas lydietis, kuris palaiko ryšį su manimi, bandė prisiskambinti Gurčinams ir siūlė prisijungti prie paieškų, bet nerado susidomėjusių tuo pasiūlymu. Kai kurie skundėsi, sunkiu gyvenimu, ir kad jiems nerūpi protėviai.

Aš tikiuosi, kad po šio straipsnio paskelbimo, atsiras savo istorinės tėvynės entuziastai - patriotai, tiesiogine prasme. Kadangi nuo jaunimo ir nuo jų vaikų, priklauso tėvynės dvasingumas, tai juos reikia skatinti prie tiriamosios genealogijos veiklos. Pavyzdys kaip pritraukti jaunimą į genealogijos tyrimus yra 2-oji Rusijos genealogijos paroda, įvykusi 2006 m. vasarą, Briansko apskrities krašto muziejuje. Trijų nugalėtojų darbai užėmė teisėtą vietą ekspozicijoje. Pirma vieta buvo skirta politechnikos koledžo pirmo kurso studentui Andrej Bobunov, sudariusiam šeimos medį iš 28 istorinių kartų ir pasiekusiam savo tyrimuose iki kunigaikščio Rededžio, kuris buvo apdainuotas sakmėje Žodis apie Igorio pulkus". Antroji ir trečioji vietos atiteko moksleiviams iš Briansko mokyklų. Mokinė, užėmusi trečiąją vietą, atrado, kad ji yra Taraso Ševčenkos proproanūkės dukterėčia. Manau, kad Briansko iniciatyva verta pakartoti tarp lietuvių, lenkų, ukrainiečių, baltarusių ir žinoma rusų. Gurčinai garbinga giminė, kurioje yra daug tokių, kuriais mums verta didžiuotis.

Tikiuosi, kad Gurčino giminės šakelės bus pakeltos nuo žemės ir priaugintos prie garbingo šeimos medžio. Tikiuosi, kad šiuo aspektu labai padės lietuvių, lenkų, rusų, ukrainiečių baltarusių ir kitų įvairių šalių Gurčinai. Istorinės priežastys lėmė, kad Gurčinai yra skirtingų pilietybių, turi skirtingų rašytinių variantų pavardžių, bet jų pagrindas yra vienas: giminystė ir viena pavardė - Hurczyn. Aš manau, kad protėviai laukia to momento, kai mes prisiminsime apie juos, ir jie padėkos mums savo globa.


Gurčinas Igoris Ivanovičius. Novočerkaskas. Rusija.


? ?????? ????????  
????????? ???? - ??????? ???????? ????????? ???? - ??????? ????????


 

 

Genealoginiai
medžiai

 

???? ????????

Jeronimas Gurčinas
ziur.daug.>

?????? ?????????? ????????

Alekseus Gurčinas
ziur.daug.>

??????? ????? ????
 
 
           
Hosted by uCoz